2010 metų gruodžio 10 d. VU Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje vyko IV visuotinis Klasikų asociacijos narių susirinkimas.
Asociacijos valdybos veiklos metinė ataskaita buvo pateikta valdybos pirmininkės dr. Nijolės Juchnevičienės. Valdybos veikla susirinkimo dalyvių buvo įvertinta teigiamai.
KLASIKŲ ASOCIACIJOS VEIKLA 2010 METAIS:
I. Po didelio populiarumo susilaukusios 2009 m. surengtos pirmosios Antikos kultūros olimpiados nuolatinis dėmesys buvo skiriamas klasikinių kalbų bei Antikos studijų tradicijų plėtrai Lietuvoje: Sausio 29 d. kartu su asociacija „Drąsinkime ateitį“ buvo surengtas bendras projektas Antikos diena Lietuvos mokyklose. Projekto renginiuose dalyvavo apie 300 mokyklų (~2500 devintų – dvyliktų klasių moksleivių).
Asociacijos nariai lankėsi Prienų ir Kražių gimnazijose, supažindino jų absolventus su klasikinės filologijos studijomis, jų tradicija Lietuvoje. Dalyvauta Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos mokinių projektuose: Ona Daukšienė skaitė mokiniams paskaitą apie M. K. Sarbievijaus kūrybą, Mintautas Čiurinskas dalyvavo projekte Ovidijaus Herojės.
Moksleivių aktyvus dalyvavimas visuose projektuose patvirtina, kad Antikos kultūros ir klasikinių kalbų studijos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose būtų paklausios.
Tą patį patvirtino ir Asociacijos bei rinkos tyrimų bendrovės Macroscope lapkričio mėnesį surengta bendrojo lavinimo mokyklų 9 – 12 klasių moksleivių apklausa (apklausos rezultatai paskelbti lapkričio 20 d.). Buvo klausiama moksleivių nuomonės, ar kultūringam žmogui būtinas Antikos pasaulio pažinimas, ar siekiant pažinti Antikos pasaulio kultūrą būtina mokytis klasikinių kalbų, ar pakankamai žinių apie Antiką gaunama per pamokas, ar moksleiviai norėtų, jei būtų galimybė, mokytis lotynų ir senosios graikų kalbų.
Apklausoje dalyvavo ~4000 devintų – dvyliktų klasių moksleivių (~10 ℅ nuo bendro skaičiaus). ~67 ℅ iš jų mano, kad Antikos pažinimas save išsilavinusiu laikančiam žmogui yra būtinas; lotynų kalbos norėtų mokytis ~40 ℅, senosios graikų kalbos – ~26 ℅ apklausoje dalyvavusių mokinių. Palaipsniui didėja ir moksleivių, pasirinkusių mokytis lotynų kalbos, skaičius. 2008 m. m. jų buvo 845, 2010 m. pabaigoje – 1028.
II. Manoma, kad didėjantį žinių poreikį iš dalies galėtų užpildyti Klasikų asociacijos ir VU Klasikinės filologijos katedros 2010 m. parengta Antikos kultūros ir lotynų kalbos mokymo Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms programa. Programa yra recenzuota ir patalpinta ŠMM tinklapyje. Problema būtų mokytojų pasiruošimas dirbti pagal šią programą. VU Klasikinės filologijos katedra kartu su Lietuvių kalbos katedra yra parengusi bakalauro studijų programą lietuvių ir lotynų kalbų mokytojams rengti. Planuojama skelbti priėmimą į ją 2011 m.
Asociacijos nariai dalyvavo ir kuriant Lituanistikos raidos strategiją, darbo grupėje buvo atsižvelgta į nuomonę plėsti Antikos ir LDK kultūros mokymą mokyklose.
Klasikų asociacija yra įtraukta į ŠMM mokytojų asociacijų sąrašą (nr. 44).
III. Labai svarbi Klasikų asociacijos veiklos sritis – Klasikinių gimnazijų tradicijos atgaivinimas Lietuvoje. Asociacija mano, kad tokiu būdu pavyktų pasiekti esminio humanitarinio ugdymo kokybės Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pagerinimo. Ne vieneri metai dirbama ta kryptimi, labai aktyviai bendradarbiaujama su Abraomo Kulviečio vidurine mokykla. 2010 m. teko dalyvauti atvirame mokyklos bendruomenės posėdyje ir palaikyti mokyklos poziciją, siekiant įdiegti klasikinio ugdymo modelį. Nors jis sunkiai skinasi kelią Lietuvoje, bet yra labai pasiteisinęs senas tradicijas išlaikiusiuose Europos kraštuose. Tikime, kad Lietuva sugrįš prie šio modelio. Vyksta dialogas tarp Klasikų asociacijos valdybos ir atsakingų institucijų – LRS ŠMKK, ŠMM, VM savivaldybės švietimo skyriaus. Klasikų asociacija yra parengusi Klasikinės gimnazijos projektą, kuris yra pateiktas Klasikų asociacijos tinklapyje (parsisiųsti). Didžiausia kliūtis – įstatyminės bazės trūkumai, taigi Asociacija turėtų siūlyti pataisas, leisiančias steigti klasikines gimnazijas. Atsiradus Lietuvoje klasikinių gimnazijų tinklui Lietuvos moksleiviai galėtų sėkmingai dalyvauti Europos klasikinių kalbų ir Antikos kultūros olimpiadose ir kituose EUROCLASSICA projektuose, būtų galima pagal Europos standartus koreguoti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų programas. 2010 m. Europos taryba patvirtino bendrus lotynų ir senovės graikų kalbų mokymo standartus (išsamiau žr. sprachenstudio ir ECCL, taip pat COE).
IV. Šios problemos buvo aptartos 2010 gruodžio 10 d. LRS ŠMKM, Klasikų asociacijos ir VU Filologijos fakulteto surengtoje konferencijoje KLASIKINIO UGDYMO IŠŠŪKIAI IR PERSPEKTYVOS.
Klasikinio ugdymo modelis, klasikinės filologijos tradicijos ir jų reikšmė Lietuvai buvo pristatomi radijo ir televizijos laidose, periodikoje (Žinių radijo, Lietuvos televizijoje, Atgimime, Dialoge, Balse, Dienoje). Ši informacija turėjo platų atgarsį visuomenėje.
V. Lietuvos Klasikų asociacija šiais metais aktyviai dalyvavo EUROCLASSICA veikloje. Valdybos pirmininkė rugsėjo 4 – 6 d. dalyvavo konferencijoje Madride, kurioje kalbėjo apie Lietuvos Klasikų asociacijos veiklą ir pagrindines problemas, atgaivinant klasikinio humanitarinio ugdymo tradicijas Lietuvoje. 2012 metais EUROCLASSICA kongresą nutarta surengti Lietuvoje. Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos moksleiviai, vadovaujami Klasikų asociacijos valdybos narės mokytojos Onutės Baumilienės, dalyvauja EUROCLASSICA projekte Europos simboliai (žr. European Symbols). Dvi Klasikinės filologijos katedros studentės šiais metais dalyvavo EUROCLASSICA rengiamame kasmetiniame studentų kongrese Academia Homerica Chijo saloje (Graikija).
VI. Asociacija teikė paraiškas tiek nacionaliniams, tiek Europos struktūrinių fondų projektams (EACEA „Europa – piliečiams“, partneriai – EUROCLASSICA, Kroatijos klasikinių filologų draugija, Londono klasikos mokytojų asociacija). Projektų rengimui skirtas seminaras įvyko 2010 m. sausio 16-17 d. Kražių kolegijoje. Finansavimas labai menkas, gautas tik iš LMT.
VII. Prasidėjo Asociacijos tinklapio atnaujinimo darbai. Mūsų mielos bičiulės Agnės Zalanskaitės dėka pavyko pagaminti Klasikų asociacijos ženkliukus, kuriuos iškilmingai įteiksime Asociacijos nariams. Beje, šiais metais į Asociaciją įstojo 10 naujų narių.
VIII. Pagrindiniai kitų metų veiklos iššūkiai: antros respublikinės Antikos kultūros olimpiados organizavimas, tarptautinės konferencijos Colloquium Balticum X surengimas, pasiruošimas EUROCLASSICA kongresui. Ketinama teikti pasiūlymus atsakingoms institucijoms, tobulinant įstatyminę bazę, ir pagaliau pasiekti klasikinės gimnazijos modelio įteisinimą, tačiau ne mažiau svarbu plėsti Antikos kultūros ir klasikinių kalbų dėstymą bendrojo lavinimo mokyklose.
Taip pat jau tradicine galėtų tapti ir Lietuvos klasikinės filologijos istorijos sklaida. Netrukus pasirodys Jono Dumčiaus atminimui skirta jo straipsnių rinktinė, galima būtų galvoti apie kitus leidinius. Reikėtų rimčiau užsiimti lotynų kalbos mokytojų kvalifikacijos robulinimu. Reikia ieškoti didesnių veiklos finansavimo galimybių, rašyti daugiau projektų.
Tikslinga būtų sudaryti greta valdybos veikiančią nuolatinę aktyvių narių darbo grupę. Ją sutelkti imasi Klasikų asociacijos narė ir viena iš steigėjų Anna Maciūnienė (kreiptis Anna.Maciuniene@flf.vu.lt).
IX. Tam, kad Asociacijos veikla būtų dar efektyvesnė, buvo pasiūlyta atnaujinti valdybą, kadangi kai kurie nariai atsistatydino dėl pareigų nesuderinamumo, kiti yra išvykę ir negali aktyviai dalyvauti kasdienėje veikloje ir kt. Suvažiavimas patvirtino atnaujintą Klasikų asociacijos valdybą:
Nijolė Juchnevičienė, Raimonda Brunevičiūtė, Audronė Kučinskienė, Agnė Zalanskaitė, Onutė Baumilienė, Raminta Važgėlaitė, Ramunė Markevičiūtė.
Suvažiavimas vienbalsiai patvirtino Revizijos komisijos metinę finansinę ataskaitą.
Priimtas suvažiavimo rezoliucijos projektas:
1. Dalyką Lotynų kalba ir Antikos kultūra, kaip pasirenkamąjį dalyką ar kaip modulius, pasiūlyti visoms mokykloms.
2. Pritarti viduriniojo ugdymo bendrosios lietuvių kalbos programos projektui.
3. Siūlyti Antikos kultūros olimpiadą įtraukti į nacionalinių olimpiadų sąrašą.
4. Siūlyti Vilniaus universiteto klasikinės filologijos katedrai sistemiškai rengti paskaitas mokytojų klasikų kvalifikacijai kelti.
5. Prisidėti prie LDK kultūros aktualizavimo mokykloje.
6. Teikti siūlymus įstatyminei bazei tobulinti, kad būtų sustiprintas klasikinių kalbų ir Antikos kultūros mokymas.