Archeologai iš Huddershield universiteto Jungtinėje Karalystėje tikisi, jog galbūt pagaliau pavyks įminti Europos civilizacijos paslaptis ir išsiaiškinti, iš kur atkeliavo ar kas tokie buvo Kretos-Minojo kultūrų atstovai, apie kuriuos dabar žinome tik iš keleto XIX a. atkastų archeologinių vietovių.
Dr. Ceiridwen Edwards ir jos doktorantė George Foody pagaliau gavo visus leidimus ir paėmė bronzos amžių siekiančio Armenoi kapinyno Retimne, Kretos saloje rastų kaulų mėginius. Sename nekropolyje buvo atrasti daugiau nei 600 kūnų liekanos, o mokslininkės paėmė maždaug 110 iš jų kaulų ir dantų mėginius, kurie galbūt padės išsiaiškinti daugiau nei 4000 metų paslaptis apie Kretos-Minojo kultūrą.
Kelių savaičių tyrime taip pat dalyvavo ir mokslininkai iš Oksfordo universiteto bei „Hellenic Archaeological Research Foundation“. Tyrėjai paėmė ne tik bronzos amžiaus palaikų mėginius, bet ir maždaug 100 vietinių kretiečių, kurių prosenelės buvo kilusios iš Kretos, DNR pavyzdžius. Lyginant rezultatus bus siekiama pažiūrėti saloje vis dar tebegyvenančių vietinių graikų ryšius su senosiomis civilizacijomis.
Tikimasis, kad palyginus rezultatus bus galima bent jau suprasti sudėtingą tautų migracijos per tūkstantmečius audinį. Tyrėjai mano, kad taip galbūt bus aiškiau matyti, kaip salose keitėsi gyventojų sudėtis, ar jie maišėsi tarpusavyje ir pan., kai bronzos amžiaus Minojo kultūra užleido vietą vėlesnei Mikėnų civilizacijai.