Šiomis dienomis archeologai pirmąkart nušluostė purvą nuo iki šiol nežinoto romėniško Ucetijos miesto griuvėsių ir puikiai išsilaikiusių grindų mozaikų.
Besiruošiant statyti mokyklą, netoli dabartinio Uzès miestelio pietų Prancūzijoje, vos 32 km nutolusio nuo Nimo (romėniško Nimauzo), archeologų grupė iš „French National Institute for Preventive Archaeological Research“ (INRAP) atkasė didžiulę 4 tūkst. m² vietovę, kurioje rasta istorinių artefaktų, datuojamų vėlyvąja Romos respublika (I a. pr. Kr.), vėlyvąja Antika (maždaug VII a. po Kr.) ir ankstyvaisiais viduramžiais.
Apie Ucetijos egzistavimą tyrėjai pirmąkart sužinojo visai atsitiktinai gretimame Nime radę kelrodį akmenį su šios romėnų gyvenvietės pavadinimu, o pradėjus kasinėti vietovę, buvo atrastas ir vienas iš pagrindinių radinių – maždaug 250 m² ploto, kaip spėja archeologai, viešo pastato griuvėsiai. Spėjimus patvirtina tai, kad pastatą kadais juosė didelių kolonų portikas, o pastato viduje rastos puikiai išsilaikiusios didžiulės spalvotos grindų mozaikos, vaizduojančios gyvūnus (pelėda, antis, erelis, povas) bei geometrinius raštus.
Remiantis mozaikų stilistika, manoma, kad šis pastatas stovėjo maždaug I a. pr. Kr., tačiau netikėtumų archeologams sukėlė būtent pastato datavimas, kadangi kasinėjimams vadovavęs archeologas teigia, jog tokio stiliaus mozaikos būdingos daug vėlesnių laikų – I ir II a. po Kr. – romėnų pastatams, o Ucetijoj jos rastos beveik 200 metų anksčiau.
Kitas svarbus vietovės radinys – dvigubai didesnės miesto vilos liekanos, kuriose rastos delfinais ir geometriniais raštais puoštos mozaikos. Pastate taip pat rastos kelios didžiulės romėniškos molio statinės (lot. dolium) ir vyno talpyklos, kurios leidžia spėti, kad čia galbūt veikė vyno darykla arba turtingi romėnai namuose tiesiog gaminosi vyną savo reikmėms.
Šaltinis iflscience.com
