Nuošaliame Kinijos Liqian miestelyje, Gansu provincijoje, 2005 m. atlikti genetiniai tyrimai parodė, jog beveik du trečdaliai vietinių gyventojų genų yra kaukazietiškos kilmės. Tai pakurstė teoriją, jog jie gali būti tolimi „prarastojo romėnų legiono“ palikuonys.
Arnoldas Kazimierėnas
Daugelis Liqian miestelio, nutolusio nuo Romos 7250 km, gyventojų turi mėlynas ar žalias akis, smailias nosis ir netgi šviesius plaukus. Tačiau ar tai tikrai liudija apie jų europietišką kilmę ir kas tas „prarastasis legionas“.
„PRARASTASIS LEGIONAS“
Istorija prasideda apie 58 m. pr. Kr., kai Markas Lucijus Krasas, vienas iš triumvirato, kartu su Julijumi Cezariu ir Gnėjumi Pompėjumi, narių, nusprendė pradėti karinę kampaniją prieš galingus Romos priešus – partus. Partai tuo metu buvo sukūrę galingą imperiją, kurios sienos ribojosi tiek su Romos imperija, tiek su Hanų Kinija, todėl būtent partai buvo vieninteliai Šilko kelio valdytojai. Nors Krasas sutelkė galingą 50 tūkst. vyrų armiją, tačiau jai teko susidurti su raitais partų lankininkais, kurie sugebėjo labai efektyviai kovoti prieš romėnų legionierius. Galiausiai viskas baigėsi romėnų skerdynėmis ir vienu didžiausių pralaimėjimų Romos istorijoje. Partai išžudė apie 20 tūkst. romėnų, tarp jų ir patį Krasą su sūnumi, dar 10 tūkst. paėmė į nelaisvę. Būtent šių karių likimas nėra žinomas, todėl dažnai jis vadinamas „prarastuoju legionu“. Manoma, jog jie buvo pasiųsti saugoti rytinės partų imperijos sienos, kur buvo pavergti dar kartą Xiongnu genties, kurie dėl šios teritorijos kovojo su tais pačiais partais.
HOMERO DUBSO TEORIJA
1950 m., Oksfordo sinologijos profesorius Homeras Dubsas iškėlė teoriją, jog Romos ir Hanų Kinijos imperijas siejo kai kas daugiau, nei vien tik netiesioginiai prekybiniai ryšiai. Pasak Dubso, „prarastasis legionas“ dar kartą istorijoje pasirodo 36 m. pr. Kr. vykusiuose susidūrimuose tarp Hanų ir Xiongnu genčių (Zhizhi mūšis), kur jie dalyvavo kaip pastarosios genties samdiniai. Kinų metraštininkai aprašė į nelaisvę paimtus ir mūšiuose užgrūdintus karius, kurie ilgai kovojo „žuvies žvynų“ rikiuotėje, kuri galimai yra garsioji Romos legionierių vėžlio (testudo) rikiuotė. Galiausiai, į nelaisvę paimtus užsieniečius karius kinai perkėlė ir įkūrė kažkur šalia dabartinio Liqian miestelio. Dubsas taip pat manė, jog miestelio pavadinimas galėjo būti transliteruotas iš lotyniškojo legio. Be to, šis pavadinimas vietinių buvo naudotas būtent romėnams nusakyti, iš kurių Šilko keliu gaudavo prabangos prekių, tokių kaip stiklo dirbiniai. Visai neseniai kinų archeologai šioje vietoje rado per šimtą žmonių skeletų, gyvenusių prieš du tūkstantmečius, o svarbiausia – kai kurie jų buvo aukštesni nei kiti vietovės gyventojai – net virš 1,80 m.
AR TEORIJA TEISINGA?
Naujausios studijos, atrodo, paneigia romėnų kilmės teoriją. Kaukazo kilmė dabar yra siejama su Šilko keliu, kuris jungė šia vietovę su Kaukazu ir leido sudaryti mišrias tarprasines santuokas. Dar daugiau, šioje vietoje kaukazietiškos kilmės žmonės gyveno dar gerokai prieš erų sandūrą. Tai patvirtina čia atrastų Tarimo mumijų (XVIII – I a. pr. Kr.) genetiniai tyrimai. Todėl nėra stebėtina, jog dabartiniai gyventojai vis dar išlaikę kaukazietiškus bruožus.
Be to 2007 m. atlikti išsamesni genetiniai 200 vietinių vyrų genetiniai tyrimai parodė, jog genai daug artimesni Hunų kinų protėviams, o lyginant juos su vakarų Eurazijos genais rasta didelių nuokrypių.
Taip pat yra manančių, jog dabartiniai Liqian kaimelio gyventojai gali būti palikuonys Hunų armijos, kuri siaubė ir centinę Aziją, bei savo sudėtyje turėjo karių ir iš Kaukazo regiono.
Maurizio Bettini, klasikas ir antropologas iš Sienos universiteto nurodo, jog visa ši romėnų legionierių Kinijoje istorija yra tik graži pasakėlė ir kol nebus rasta jokių tiesioginių įrodymų, tokių kaip romėniškos monetos ar ginklai, ši teorija ir liks tik legenda.
GAL TAI GRAIKAI?
Nepaisant to, jog mokslas sugeba surasti daug patikimesnių ir ne tokių romantiškų Liqian kaimelio gyventojų kilmės teorijų, tačiau, kaip atrodo, klasikinės kultūros mylėtojai nelinkę pasiduoti. Štai daktaras Christopheris Matthew iš Australijos katalikiškojo universiteto kinų aprašytą „žuvies žvynų“ rikiuotę yra linkę priskirti graikams, nes pasak jo, tik graikų hoplitų naudoti apvalūs skydai galėjo sudaryti žvynuotos žuvies įspūdį. Taigi, jis kelia teoriją, jog šie svetimi kariai galėjo būti Aleksandro Didžiojo žygio į Aziją, vykusio 330 – 328 m. pr. Kr., karių palikuonys. Aleksandras pakeliui įkūrė daug miestų, dažniausiai juos pavadindamas Aleksandrijos vardu ir juose apgyvendindamas savo karių įgulas. Todėl tikėtina, kad šiuose miestuose likę kariai toliau tęsė graikų – makedoniečių gyvenimo būda, taip pat ir jų kovos būdus bei rikiuotes.
Kaip bebūtų, vietiniai gyventojai visai nesibodi minties, jog esą kilę iš romėnų ir iš to sugeba užsidirbti. Idant palinksmintų tiek vietinius, tiek užsienio turistus, keli miestelio gyventojai, vilkėdami romėnų šarvus ir rankose laikydami skydus, demonstruoja garsiąją romėnų vėžlio (galbūt ir žuvies žvynų) gynybinę rikiuotę. Turizmo sektorius taip pat neatsilieka bandydamas išnaudoti savo romėniškąsias šaknis. Į regiono turizmą investavus 160 milijonų dolerių, čia atsirado romėniško stiliaus viešbučių, romėniškas forumas, palei greitkelį driekiasi romėniškos kolonos, mieste stovi romėnų imperatorių statulos. Netgi imta kalbėti apie planus, pastatyti Romos Koliziejaus kopiją. Kad ir ką rodytų genetiniai tyrimai, šis Kinijos miestelis neabejotinai yra romėniškiausias visoje Azijoje.
Kiti skaitiniai:
- http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/asia/china/8154490/Chinese-villagers-descended-from-Roman-soldiers.html
- http://www.saporedicina.com/english/liqian-the-chinese-town-founded-by-roman-legionnaires/
- http://www.historyoftheancientworld.com/2012/07/descendants-of-alexander-the-greats-army-fought-in-ancient-china-historian-finds/
- Foto: http://www.globaltimes.cn/content/799873.shtml